šliurė

šliurė
šliùrė sf. (2) 1. ppr. pl. N, K, FrII288, LL71, Š, NdŽ, FrnW, KŽ lengvas (ppr. kambarinis) apavas, šlepetė: Vaikšto po kambarį su šliùrėmis DŽ. Trečiasis atrodė dar visiškai vaikas, apsiavęs kiauromis drobinėmis šliuraitėmis rš. Prižadu išsiuvinėti tau porą šliurikių rš. 2. ppr. pl. L, Š, Rtr, Rsn, Vl kasdienis apavas mediniu padu ir odiniu ar medžiaginiu viršumi, kurpė: Šliùrė yra kurpė be kulno J. Mano šliùrės jau visai kaip lentutės Jrb. Nusidrožiau šliùrėms padus Grš. Šliùrės daug smagesnės nešiot negu dibkos (medinės klumpės) Lkš. Tik šliùrės supyškėjo, kai lėkė išsigandę Slv. Žiemą į mokyklą vaikai eidavo su šliùrėms Plšk. Su šliùrims į mokyklą ėjom, kai kelias blogas Tlž. Įsispirk į šliurès, ka kojos žemės nepabūgtų Up. Mes kaip gyvenom – nė šliùrių neturėjom išeiti lauku Vdk. Vyrai su šliùriums ateidavo į šokius Skdv. Vyrai su klumpėm, mergos su šliùrėm [šokiuose] Iš. Basam dygu, o su šliurè sunku – nusidaužydavome kauliukus PnmŽ. Vis po rasą, – šliùrių skūra ištežo Sg. O ta šeimininkė nė į batus, nė į kokias šliurès neįsispyrė ir ištašė į Barstyčius Brs. Pas motinelę šliurės klapčiojo, pas anytelę basa dėvėjau RD154. Kitos mergos su šikšninėms šliurėms! Aš tikt viena su medinėms klumpėms KlvD107. Anei kurpikę, Marikei šliurikę, o šiai šelmei Katrynelei seną vyžinikę KlpD81. Su šliurìkiums eidavo į mokyklą Erž. Šliurìkės tokios – patakšt, patakšt Bt. ^ Ruputės kai šliùrės (didelės) NmŽ. Nosis išsiskėtė kaip šliùrė Snt. Pikti žmonės kalbėdavo, kad nors jis esąs nepaprastai geras žmogus, bet kvailas kaip sunešiotos šliurės V.Krėv. Kad nor gera šliùrė [koją] graužtų! Krok. Kad aš nesulauksiu, tai mano šliurė patvory sulauks! LTR. Viena šliùrė, kitas batukas (skirtingi dalykai) Skr. 3. nudėvėtas apavas: Šliùrė yra išgyventa avalynė J. 4. M, KŽ, Kt, Ss menk. laisvo elgesio, nerimta moteris: Kad ir koki šliùrė, ka tik dalį turėjo Vn. Tai šliùrė, ne merga, visų nuvalkiota Jrb. Ką tu su tokiom šliùrėm prasidedi! Gs. Ir tu dar šneki su šita šliure?! Slv. 5. scom. NdŽ, KŽ menk. apsileidęs žmogus, netikėlis, nevykėlis: Aš bile už kokio šliùrės tai neisiu Grš. Su tokiom šliùrėm aš visai in šnekas neinu Krok. Jis ne vyras, o šliùrė Rs. Ko čia lendi, šliùre, visa nudriskusi, ka bjauru paveizėti! Vvr. | Ana šliurìkė tokia pati kaip ir aš (suvargusi) Krž.
◊ iš šliùrių išvir̃sti nusilpti, nualpti: Kad giesta par naktį, gal iš šliùrių išvir̃sti Sg.
nuo šliùrių nusinérti Šv menk. mirti.
po šliurè pakliū́ti būti žmonos valdomam: Po šliurè pakliùvęs buvo, žinot Tlž.
šliùrę nuspìrti Up, Všv menk. mirti: Na, jau ir tas nuspyrė šliurę Lkv.
šliùrių sunešìmas pažmonys: A girdėjai, ka bus šliùrių sunešìmas Erž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • šliurė — šliùrė dkt. Nusipirkaũ naujàs šliurès …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šliurenti — šliurenti, ẽna, ẽno intr. pamažu, velkant kojas eiti: Senis šliurẽna, kad kojų nepakelia J. Tu, kad ir gaspadorius, vis tiek šliurenk visur ir šliurenk, o mergiotė niekur nieko (nesirūpina) Grž. Tik kur ne kur šliurendavo davatkėlė A.Vencl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šliurėtas — šliurėtas, šliurėta bdv. Váikšto šliurėtas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šliurėta — šliurėtas, šliurėta bdv. Váikšto šliurėtas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šliurėtas — šliurėtas, a adj. (1) 1. DŽ, NdŽ šliurėmis, šlepetėmis apsiavęs: Pasigirdo šliurėto žmogaus žingsniai rš. 2. šliurėmis, kurpėmis apsiavęs: Visi šliurėti, su šliuraitėm šoko Slv. Aš šliurėta vaikščioju tankiai po kiemą Trg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šliurkė — šliùrkė sf. (1), šliur̃kė (2) Slk 1. žr. šliurė 2: Įsistok į šliùrkes, kai eisi į kiemą Snt. Ką mokėjau, viską tebemoku [dirbti] – i šliurkes, i vyžas Bsg. Tu su savo šliùrkėm kai ineini pirkion, tai visą pamastą (grindis) ažterši Dglš. Gerai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spranklenti — spranklenti, ẽna, ẽno tr. sprausti, kišti: Nereik taip spranklenti koją į šliurę, ka jau šliurė plyšta Vdk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplinkinė — apliñkinė sf. (1) 1. apylinkė: Čia nemaža apliñkinė Vb. Visos aplinkinės žmonės apie tą pono išmislą jau žinojo BsPIII39. Atsitikimai iš aplinkinės A1883,20. 2. gėrimas iš vieno stikliuko aplinkui: Abu prisėdo prie šaltyšiaus, ir prasidėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dengti — 2 dengti, ia, ė, deñgti 1. intr. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūriu, kad dengia mano šunytis paskui zuikį J.Jabl(Lp). Nespėjo pavalgyt, jau vėl per kalną sodžiun deñgia Alv. Kurgi jau dengì (skubi)? Švn. Pamačiau vilką, tai kad dengiau per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • graužti — graužti, ia, ė tr. K, DŽ; B 1. kietą daiktą valgyti, ėsti, krimsti: Kremtu, graužiu SD68. Anei jų (grybų) žmonės renka, anei žvėrys graužia, jėg bėgdami per mišką galvijai išlaužia A.Baran. Jis obuolį graužia, net jam seilės varva Dglš. Ožka… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”